VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos Respublikos apskričių centrų skaitmeniniai erdviniai lazerinio skenavimo taškų duomenys (sutrumpintas pavadinimas – Lidar_DR) (2017 m.). LiDAR taškų tankis >30 (vid. 45) tšk./kv. m Tikslumas: horizontalios padėties nustatymo - RMSE<30 cm, vertikalios - RMSE<10 cm. Taškai klasifikuoti, 13 klasių. Priskirtos RGB reikšmės. Teikiama ASPRS Lidar Data Exchange (*.las) formatu.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvoje veikiančių atsinaujinančių išteklių jėgainių geografinis išdėstymas.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (STK) registruoti duomenys apie Lietuvos saugomas teritorijas. Šiame duomenų rinkinyje pateikiamos visų saugomų teritorijų ribos ir aprašomoji (juridinė) informacija apie tas teritorijas.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Peržiūros paslauga - žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų, auginamų kultūrų nuasmenintų erdvinių duomenų rinkinys. Paslaugoje pateikiama objektų geometrija su aprašomaisiais (atributiniais) duomenimis.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Parsisiuntimo paslauga - žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų, auginamų kultūrų nuasmenintų erdvinių duomenų rinkinys. Paslaugoje pateikiama objektų geometrija su aprašomaisiais (atributiniais) duomenimis.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (UETK)
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos pelkių ir durpynų duomenų rinkinys sukurtas 2018 m., vykdant projektą „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“. Duomenų rinkinį sukūrė VšĮ Gamtos paveldo fondas pagal sutartį su Lietuvos gamtos fondu. Rinkinio sukūrimui panaudoti detaliausi 2017–2018 m. erdviniai duomenys apie Lietuvos pelkes ir durpynus bei jų būklę. Šiame vertinime durpynais laikomi žemės plotai, kuriuose durpių klodo storis ne mažesnis kaip 0,5 m, tuo tarpu pelkėmis vadintini tik nenusausinti durpynai. Rinkinyje pateikiamos pelkių ir durpynų teritorijos, duomenys apie durpių klodo tipą, durpių karjerus ir kasybos plotus, grioviais ir drenažu sausintus durpynų plotus ir jų būklę, mišku apaugusius plotus ir kitas žemės naudmenas, pelkėse ir durpynuose esančias saugomas teritorijas bei europinės svarbos natūralias buveines. Duomenų rinkinio sudarymui panaudoti šaltiniai yra nurodyti duomenų rinkinio specifikacijoje, kurią galite rasti čia: https://www.geoportal.lt/download/Specifikacijos/Lietuvos_pelkiu_ir_durpynu_DB_atnaujinimas_2017-2018_GPF.pdf
Valstybinė miškų tarnyba
Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado paskirtis - rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie miško sėklinės bazės objektus. Sėklinės miško bazės objektai atrenkami vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos tvirtinama Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodika ir Miško dauginamosios medžiagos nuostatais. Sėklinė miško bazė kuriama ir vystoma taikant pažangius selekcijos metodus, vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimais. Iš jos gauta dauginamoji medžiaga naudojama miškui želdinti, moksliniams tyrimams, miško medžių selekcijos ir sėklininkystės darbams vykdyti.
Aplinkos apsaugos agentūra
Lietuvos valstybinio aplinkos oro monitoringo automatinių stočių sistemą sudaro 14 miesto oro kokybės tyrimų stočių, veikiančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Jonavos, Kėdainių, Naujosios Akmenės ir Mažeikių miestuose ir 3 integruoto monitoringo stotys, veikiančios Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose. Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse matuojamos šių teršalų koncentracijos: kietųjų dalelių KD10, smulkesnių kietųjų dalelių KD2,5, azoto oksidų (NO2, NOx, NO), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3), benzeno, gyvsidabrio. Tyrimai atliekami ir matavimų rezultatai pateikiami įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore ir 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje reikalavimus.
Aplinkos apsaugos agentūra
Lietuvos valstybinio oro monitoringo matavimo duomenys (pusiau automatinių tyrimų). Tyrimai atliekami 5 valstybinio monitoringo oro kokybės tyrimų stotyse: Vilnius Žirmūnai, Kaunas Petrašiūnai, Klaipėda Centras, Šiauliai, Aukštaitija. Iš kietųjų dalelių KD10 filtrų laboratorijoje išanalizuota ir pateikta vidutinė mėnesių ir vidutinė metinė koncentracija aplinkos ore sunkiųjų metalų (Pb, As, Ni, Cd (matavimo vienetai Pb - µg/m3, kitiems - ng/m3)) ir policiklinių aromatinių angliavandenilių (benzo(a)pireno, benzo(b)fluoranteno, benzo(k)fluoranteno, dibenzo(a,h)antraceno, indeno(1,2,3-cd)pireno (matavimo vienetai ng/m3)). Tyrimai atliekami ir matavimų rezultatai pateikiami vadovaujantis šiais teisės aktais: 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB Dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (švino aplinkos ore matavimams); 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvoje veikiančios švietimo įstaigos pagal Švietimo ir mokslo institucijų registro (ŠMIR) duomenis. Pateikiami įstaigų tipai, pavadinimai, kontaktai, informacija apie laisvuosius mokytojus. {Galimas dalies įstaigų vietos su faktine padėtimi (adresu) nesutapimas dėl geokodavimo netikslumų}.
Marijampolės savivaldybės administracija
Marijampolės SEDR
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Parsisiuntimo paslauga-M1:10 000 Lietuvos žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinį Mel_DR10LT turinį sudaro šie objektai: nusausintų žemės plotų ribos, žemės su neveikiančiomis drenavimo sistemomis plotų ribos, nusausintų žemės plotų (kurių negalima pavaizduoti plotais 1:10 000 mastelyje) taškai ir žemės su neveikiančiomis drenavimo sistemomis plotų (kurių negalima pavaizduoti plotais 1:10 000 mastelyje) taškai. Mel_DR10LT sukurtas visai Lietuvos teritorijai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Prieiga prie meteorologijos stočių paskutinių 10 metų meteorologinių stebėjimų duomenų. Duomenis sudaro meteorologinių matavimų, išmatuotų 18-oje meteorologijos stočių, 8 meteorologinių elementų faktiniai valandiniai duomenys: vidutinė oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, vidutinis vėjo greitis, vėjo greičio kryptis, vėjo gūsis, kritulių kiekis, debesuotumas, atmosferos slėgis. Daugiau informacijos – api.meteo.lt
Aplinkos apsaugos agentūra
Metinių nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitų duomenų rinkinyje pateikiami ūkio subjektų nuotekų tvarkymo apskaitos metinių ataskaitų duomenys apie ūkio subjektų su nuotekomis į aplinką išleistus teršalus, nuotekų kokybę, nuotekų valymo įrenginius, išleistuvus ir priimtuvus. Nuotekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas ūkio subjektai teikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (AIVIKS), vadovaujantis Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo reikalavimais.
Aplinkos apsaugos agentūra
Metinių vandens naudojimo apskaitos ataskaitų duomenų rinkinyje pateikiami ūkio subjektų vandens naudojimo apskaitos metinių ataskaitų duomenys apie išgauto iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių, gauto iš kitų asmenų, sunaudoto, perduoto, sutaupyto ir tiekimo metu prarasto vandens kiekį. Vandens naudojimo apskaitos metines ataskaitas ūkio subjektai teikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (AIVIKS), vadovaujantis Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo reikalavimais.
Valstybinė miškų tarnyba
Asmuo, norintis auginti ir (ar) tiekti rinkai, įvežti į Lietuvą iš kitų šalių ar išvežti iš Lietuvos į kitas šalis miško dauginamąją medžiagą turi būti įtrauktas į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą
Valstybės duomenų agentūra
Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už jame esančios informacijos naudojimą. Parengta pagal projekto „Bandomosios ekosistemų apimties ir miškų būklės sąskaitos“ duomenis. Miškų būklės tyrimo duomenys, parengti pagal projekto „Bandomosios ekosistemų apimties ir miškų būklės sąskaitos“ duomenis, seniūnijų ir gardelių (1x1 km) lygmeniu kaip erdvinis poligonų (Polygon Feature) elementų sluoksnis. Duomenys siejami su eksperimentės ekosistemų statistikos projekto II-ojo etapo - baziniu miško rodiklių duomenų rinkiniu pagal ekosistemų būklės rodiklių grupes ir klases. Rodikliai apskaičiuoti ir pateikti pagal atitinkamus erdvinius vienetus laikotarpio pradžioje, apie 2000 m. (žymima raide 'x') ir pabaigoje - 2021 m.
Valstybinė miškų tarnyba
Miškų kadastro erdvinių duomenų rinkinį sudaro: taksacinių miško sklypų ribas, miško masyvų ribas, miško masyvų kadastrinių kvartalų ribas, miškų urėdijų ribas, miškų girininkijų ribas, kertinių miško buveinių ribas, miškų priskyrimo miškų grupėms ir pogrupiams ribas (patvirtintos LRV), valstybinės reikšmės miškų plotų ribas (patvirtintos LRV).
Valstybinė miškų tarnyba
Informacija apie miškų sanitarinę būklę, užregistruotus abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytus pažeidimus bei atliktas priemones.
Nerandate norimo duomenų rinkinio?