Paieškos rezultatai: 31

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Steigiant „Natura 2000“ tinklą Lietuvoje ir užtikrinant jo vertybių apsaugą, inventorizuojamos pagal ES Buveinių ir Paukščių direktyvas saugomos buveinės ir rūšys, nustatoma jų buveinių būklė, išskiriamos jų apsaugai svarbios teritorijos ir joms nustatomi konkretūs apsaugos tikslai, laikantis palankios apsaugos būklės kriterijų Bendrijos svarbos buveinėms ir rūšims. Apsaugos tikslai nustatomi siekiant kuo tiksliau apibrėžti pageidaujamą tam tikroje teritorijoje siektiną išsaugojimo būklę arba lygį. Jie nustatomi kiekvienam buveinių tipui ir rūšims, esančioms toje teritorijoje.

Aplinkos apsaugos agentūra

Gamintojų ir importuotojų, tiekiančių šalies rinkai supakuotus gaminius, metinių ataskaitų duomenys apie vidaus rinkai patiektas pakuotes pagal medžiagas (popierines-kartonines, plastikines, metalines, stiklines, medines, kombinuotas ir kitas). Duomenys naudojami vertinant pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą. Įgyvendinant principą „teršėjas moką“, ES narėms ir supakuotus gaminius rinkai tiekiančioms įmonėms nustatytos pakuočių atliekų perdirbimo užduotys. Duomenys naudojami rengiant ataskaitą Europos Komisijai apie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų nustatytų užduočių įgyvendinimo.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Potencialūs taršos židiniai yra: pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai; teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai; gyvulininkystės objektai; teršiančių medžiagų avarinių išsipylimų vietos. Grunto, dirvožemio ir požeminio vandens tarša iš tokių židinių gali kelti pavojų gamtinei aplinkai ir žmonėms), todėl pateikiamas preliminarus registruotų taršos židinių pavojingumo vertinimas.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS) kaupiama ir teikiama informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijoje aptiktas saugomas rūšis.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

LR saugomų teritorijų valstybės kadastre kaupiama ir teikiama informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtas saugomas teritorijas.

Aplinkos apsaugos agentūra

Stacionarių taršos šaltinių metinių aplinkos oro ataskaitų duomenų rinkinyje pateikiami aplinkos oro apsaugos metinių ataskaitų duomenys. Aplinkos oro apsaugos metines ataskaitas ūkio subjektai teikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (AIVIKS), vadovaujantis Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašo reikalavimais. Šiose ataskaitose pateikiama informacija apie iš ūkinės veiklos objektų, kurie eksploatuojami pagal išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus arba Taršos leidimus, į aplinkos orą išmestus teršalų kiekius, sudeginto kuro rūšis ir kiekius.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Požeminio vandens hidrocheminės sudėties (makrokomponentų, mikrokomponentų, biogeninių komponentų, antropogeninės kilmės organinių junginių) tyrimo duomenys gamtinėse ir pasklidosios taršos (dirbamoje žemėje, pievose ir ganyklose) sąlygose įrengtuose monitoringo gręžiniuose.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Požeminio vandens lygis kartą per parą matuojamas 74 gręžiniuose elektroniniais davikliais, 20 gręžinių įrengtos telemetrinės lygio matavimo duomenų perdavimos sistemos Požeminio vandens lygis konkrečioje vietovėje priklauso nuo meteorologinių ir geologinių sąlygų. Greičiausiai į meteorologinių sąlygų pasikeitimus reaguoja negiliai (iki 5 m) slūgsantis, molingose nuogulose besikaupiantis gruntinis vanduo, kurio lygis per metus pakyla ir nusileidžia kelis metrus. Giliau slūgsančiame vandenyje lygio pokytis tesiekia kelis centimetrus.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Požeminio vandens lygis matuojamas kartą per parą gręžiniuose elektroniniais davikliais. Kaip klimato kaita veikia požeminį vandenį ir jo išteklius, kokių pokyčių nustatoma požemyje galima spręsti analizuojant apibendrintus ilgalaikius požeminio vandens lygio matavimo duomenis. Vienas iš apibendrintų rodiklių yra vidutinis mėnesinis lygis.

Aplinkos apsaugos agentūra

Teršalų išmetimų į aplinkos orą Lietuvoje iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių apskaitos duomenys. Iš stacionarių ir mobilių šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų struktūra. Pateikiami duomenys apie šių teršalų ir jų grupių išmetimus – sieros oksidų (SOx), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3), kietųjų dalelių (KD2,5; KD10, TSP, BC), anglies monoksido (CO), sunkiųjų metalų (Cd, Cr, Cu, Hg, Ni, Pb, Se ir Zn), patvariųjų organinių teršalų (dioksinai ir furanai, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3cd)pirenas, heksachlorobenzenas, polichlorinti bifenilai). Ūkio sektoriai, kurių išmetamų teršalų apskaita vykdoma – energetika, transportas, žemės ūkis, namų ūkiai, pramonė, atliekos. Apskaitos duomenys rengiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2016/2284 bei Tolimųjų Tarpvalstybinių Oro Teršalų Pernašų Konvencijos (TTOTPK) ir jos protokolų reikalavimais.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Žemės gelmių ištekliai – gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi. Pagrindinės žemės gelmių išteklių rūšys: angliavandeniliai, metalų rūdos, nemetalinės naudingosios iškasenos, vertingieji mineralai, žemės gelmių šiluminė energija, žemės gelmių ertmės, anglies dvideginio geologinė saugykla.