Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Apibendrinti naudingųjų iškasenų (anhidrito/gipso, dolomito, klinties, kreidos mergelio, molio, opokos, sapropelio, žvyro, smėlio, durpės, naftos) požeminio vandens (gėlo ir mineralinio) gavybos duomenys. Išgautas išteklių kiekis pateikiamas tūkst. kubinių metrų per metus.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Naudingųjų iškasenų išteklių likučiai skaičiuojami tūkst. kub. metrų pagal išteklių rūšis ir aprobuotų išteklių kiekį. Išteklių rūšys: akmens druska, anhidritas, dolomitas, durpės, gėlavandenė klintis, gipsas, glaukonitinis priesmėlis, klintis, kreidos mergelis, kvarcinis monomineralinis smėlis, mažaskaidės durpės, molis, opoka, sapropelis, smėlis, smėlis ir žvyras, žvyras.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos teritorijoje paplitę šie egzogeniniai geologiniai procesai ir reiškiniai: jūros abrazija ir ežerų, vandens saugyklų krantų performavimas, upių ir griovų erozija, plokštuminė erozija; sufozija; karstas, pelkėjimas; nuošliaužos; reljefo performavimas ir kt. Lietuvoje fiksuojami ir endogeniniai procesai – žemės drebėjimai ir dabartiniai tektoniniai judesiai. Šių procesų atsiradimas ir raida turi įtakos teritorijų ekogeologinėms sąlygoms, kelia pavojų teritorijų ir jose esančių statinių pastovumui, žmonių ūkinei veiklai ir saugumui.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Geologinių tyrimų ataskaitų katalogą sudaro geologinio kartografavimo, giluminių tyrimų, seismologinio monitoringo, ekogeologinių tyrimų, hidrogeologinių tyrimų, požeminės hidrosferos monitoringo ir kitų geologinių tyrimų rezultatai (ataskaitos). Geologinių tyrimų metu yra gręžiami gręžiniai, atliekami geofiziniai ar inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai, imami uolienų, vandens ir kiti mėginiai, kurie atskleidžia faktinius duomenis apie žemės gelmių sluoksnius bei jų savybes, paviršiaus taršos mąstą, požeminio geriamojo vandens kokybę ir grunto tinkamumą (pavyzdžiui, įvairios paskirties statinių pamatams).
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Geotopai – moksliniu ir pažintiniu požiūriu svarbūs (unikalūs ar etaloniniai) saugomi ar saugotini, geologiniai, geomorfologiniai, hidrogeologiniai objektai ir jų grupės – reljefo formos, atodangos, rieduliai bei jų sankaupos, didelių debitų ar padidėjusios mineralizacijos požeminio vandens versmės, kasiniai, ekspozicijos ir kt.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis naudoti (eksploatuoti) žemės gelmių išteklių telkinius. Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išžvalgytus ir Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka aprobuotus išteklius. Duomenis sudaro žemės gelmių išteklių telkinio ar jo dalies pavadinimas, vandenvietės pavadinimas ir kodas Žemės gelmių registre; informacija apie aprobuotas naudingąsias iškasenas (išskyrus angliavandenilius), požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims, ar šių asmenų grupei nurodant norimų vykdyti tyrimo rūšių informaciją. Leidimas gali būti išduotas vykdyti vienos ar kelių rūšių tyrimus. Išduodami leidimai atlikti tiesioginius ir nuotolinius (išskyrus angliavandenilių) žemės gelmių geologinius tyrimus, kurie pagal tiriamą žemės gelmių objektą, tyrimo metodus ir paskirtį skirstomi į šias rūšis: naudingųjų iškasenų paieška ir žvalgyba (iš jų: angliavandenilių; nemetalinių naudingųjų iškasenų ir vertingųjų mineralų; metalų rūdų); požeminio vandens (visų rūšių, taip pat žemės gelmių šiluminės energijos) paieška ir žvalgyba; žemės gelmių ertmių paieška ir žvalgyba; žemės gelmių kartografavimas (geologinis; hidrogeologinis; geocheminis; aerofotogeologinis; ekogeologinis; inžinerinis geologinis; naudingųjų iškasenų išteklių; geofizinis); inžinerinis geologinis (geotechninis) tyrimas; ekogeologinis tyrimas; geofizinis tyrimas; likvidavimas (tyrimo ir/arba eksploatacijos (išskyrus angliavandenilių); angliavandenilių tyrimo ir eksploatacijos; kitos paskirties).
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Esamos būklės analizė. Naudingos iškasenos M 1:250000
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Požeminio vandens hidrocheminės sudėties (makrokomponentų, mikrokomponentų, biogeninių komponentų, antropogeninės kilmės organinių junginių) tyrimo duomenys gamtinėse ir pasklidosios taršos (dirbamoje žemėje, pievose ir ganyklose) sąlygose įrengtuose monitoringo gręžiniuose.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Požeminio vandens lygis kartą per parą matuojamas 74 gręžiniuose elektroniniais davikliais, 20 gręžinių įrengtos telemetrinės lygio matavimo duomenų perdavimos sistemos Požeminio vandens lygis konkrečioje vietovėje priklauso nuo meteorologinių ir geologinių sąlygų. Greičiausiai į meteorologinių sąlygų pasikeitimus reaguoja negiliai (iki 5 m) slūgsantis, molingose nuogulose besikaupiantis gruntinis vanduo, kurio lygis per metus pakyla ir nusileidžia kelis metrus. Giliau slūgsančiame vandenyje lygio pokytis tesiekia kelis centimetrus.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Požeminio vandens lygis matuojamas kartą per parą gręžiniuose elektroniniais davikliais. Kaip klimato kaita veikia požeminį vandenį ir jo išteklius, kokių pokyčių nustatoma požemyje galima spręsti analizuojant apibendrintus ilgalaikius požeminio vandens lygio matavimo duomenis. Vienas iš apibendrintų rodiklių yra vidutinis mėnesinis lygis.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Informacija apie geologinius procesus, reiškinių pavadinimus, adresus, teritoriją. Valstybinės geologijos informacinės sistemos duomenys.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Informacija apie unikalius geologinius objektus (pavadinimas, tipas, statusas, adresas, unikalumas). Valstybinė geologijos informacinė sistema. Duomenys kaupiami nuo 2007 m.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos geomorfologinis žemėlapis – tai Lietuvos reljefo amžiaus ir kilmės bei paviršiaus formų morfometrijos grafinis vaizdas. Spalvos žemėlapyje rodo reljefo kilmę: ruda –ledyno sukurtą paviršių, žalia – ledyno tirpsmo vandenų upių, o mėlyna – prieledyninių marių suformuotą reljefą, šviesiai žalia ir žydra spalvomis parodytas dabartinių upių ir ežerų suformuotas reljefas, geltona – vėjo supustytas (eolinis ) reljefas, pilka – dėl pelkėjimo susidaręs reljefas, ir t.t. Konkrečios reljefo formos (drumlinai, plokščiakalvės, rinos, kloniai ir kt.) parodytos genetinę spalvą atitinkančiomis spalvotomis linijomis. Specialiais ženklais parodyta reljefo morfometrija: kalvotumas parodytas rudos spalvos linijų tinkleliu, o paviršiaus banguotumas bei daubotumas pažymėtas juodos spalvos simboliais. Raudonos ryškios linijos rodo paskutiniojo – Nemuno – ledyno maksimalaus išplitimo ribą ir šio ledyno Baltijos stadijos bei Pietų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos fazių ribas. Reljefo amžių parodo tamsesnis genezę rodančios spalvos atspalvis. Žemėlapis papildytas geomorfologinio Lietuvos rajonavimo informacija: aprašomuosiuose duomenyse matoma: geomorfologinių sričių, rajonų, parajonių ir mikrorajonų pavadinimai. Lietuvos geomorfologinis žemėlapis M1:200 000 apima visą Lietuvos teritoriją.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos karstinių regionų ribų žemėlapis M 1:50 000 rodo karstinio ir karstinio sufozinio proceso išplitimo ribas Lietuvos teritorijoje. Karstinis procesas Lietuvoje susijęs su gipso tirpinimu ir išnešimu. Šio proceso metu žemės gelmėse formuojasi tuštumos, o paviršiuje gali susiformuoti paviršinės karstinės formos – smegduobės, įlinkiai, įgriuvos ir kt. Žemėlapis sudarytas analizuojant ir nustatant karstinių reljefo formų paplitimą ir atsižvelgiant į turimą geologinę informaciją (karstėjančių uolienų buvimą, gipso storius, gipsą dengiančių uolienų storius ir kt.).
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Kvartero geologinis žemėlapis rodo teritorijos paviršių sudarančių nuogulų litologinę (medžiaginę) sudėtį, genezę (kilmę) ir amžių. Spalva žemėlapyje rodo nuogulų kilmę, o spalvos tamsumu atspindėtas nuogulų amžius (kuo spalva tamsesnė, tuo nuogulos senesnės). Amžių papildomai rodo ir ryškios raudonos linijos, žyminčios: maksimalų paskutiniojo –Nemuno – ledyno išplitimą, šio ledyno Baltijos stadijos pakraštį ir Baltijos stadijos ledyno Pietų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos fazių ribas. Nuogulų litologinė sudėtis pažymėta taškiniais ir brūkšniniais arba kitokiais simboliais.Lietuvos kvartero geologinis žemėlapis apima visą Lietuvos teritoriją.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapis - „Inžinerinis geologinis žemėlapis“. Žemėlapyje pateikta grafinė informacija apie gruntų tipus, grupes, pogrupius bei stratigrafinius genetinius kompleksus. Autorius: K. Dundulis, S. Gadeikis. Kartografas: L. Šutinienė. Žemėlapis priklauso Nacionalinio atlaso skyriui - "Gamta ir kraštovaizdis", temai - "Gelmės ir paviršius".
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapis - „Ekogeologinis žemėlapis“. Autorius: J. Valiūnas. Kartografas: L. Šutinienė. Žemėlapis priklauso Nacionalinio atlaso skyriui - "Gamta ir kraštovaizdis", temai - "Gelmės ir paviršius".
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapis - „Geocheminiai barjerai“. Autorius: I. Grabauskienė, G. Pauliukevičius. Kartografas: R. Svilienė. Žemėlapis priklauso Nacionalinio atlaso skyriui - "Gamta ir kraštovaizdis", temai - "Kraštovaizdis"
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapis - „Geocheminės toposistemos“. Autorius: M. Jankauskaitė. Kartografas: D. Veteikis. Žemėlapis priklauso Nacionalinio atlaso skyriui - "Gamta ir kraštovaizdis", temai - "Kraštovaizdis"
Nerandate norimo duomenų rinkinio?