VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje registruoti duomenys apie istoriškai susiformavusias Lietuvos teritorijos dalis, kurios išlaikė savitą tarmę, tradicijas ir papročius. Duomenys parengti remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų ir kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinus informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Peržiūros paslauga teikiami 52 Lietuvos miestų ir miestelių XVIII-XIX a. planai, saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyvo (LVIA) fonduose. Planai sudaryti 1786 – 1898 m. lenkų ir rusų kalbomis. Dauguma planų (net 41) sudaryti 1863 – 1869 m. Ankstyviausias jų yra 1786 m. Pasvalio miestelio planas, vėlyviausias - 1898 m. Vilniaus miesto planas – vadovas. Senesniems planams priskirtini 1803 m. Vladislavovo (Kudirkos Naumiesčio), 1821 m. Kėdainių ir Trakų, 1830 m. Pumpėnų ir 1853 m. Anykščių miestelių planai. Vyraujantis planų mastelis yra 1 : 4200 (angliškame colyje 50 sieksnių), taip pat yra 1 : 2100, 1 : 8400 mastelio planų. Seniausiuose planuose mastelis nurodytas virvėmis (šniūrais) arba prentais. Detalūs yra 1865 m. Luokės, 1866 m. Sedos, 1868 m. Varnių ir Viekšnių miestelių planai. Išskirtinis yra 1893 m. Žiobiškio miestelio planas. Jame nurodomi gyvenamieji namai, klėtys, gyvuliams tvartai, sandėliai, kluonai, kalvė, pirtis, sudegęs namas bei išvardinti žemės sklypų (namų) savininkai. Žemės sklypų naudotojai (nuomininkai arba savininkai) taip pat išvardinti 1786 m. Pasvalio, 1863 m. Linkuvos, 1897 m. Pabradės miestelių planuose. Planus LKS-94 koordinačių sistemoje koordinavo ir peržiūros paslaugą sukūrė VĮ "GIS-Centras".
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos nacionalinio atlaso I tomas – tai išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva objektyviai pavaizduota pasaulio ir Europos kontekste bei visapusiškai pristatyta jos gamta – gelmės, paviršius, dirvožemis, klimatas, vandenys, biota ir kraštovaizdis. Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi stambios dalys „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“, kuriuose pateikti 224 autoriniai žemėlapiai.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas - tai kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą išsamiai, o kartu gana glaustai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Pagrindinis šio leidinio tikslas - Lietuvos ir pasaulio visuomenei vaizdžiai pateikti informaciją apie istorinius reiškinius ir procesus, vykusius lietuvių žemėse nuo seniausių iki naujausių laikų. Šalies istorija pateikiama plačiame kontekste, kad būtų lengviau suvokti lietuvių tautos kilmę, mūsų valstybės socialinę ir ekonominę raidą bei jos vietą ir indėlį visos Europos civilizacijos raidoje. Lietuvos nacionalinio atlaso II tomą sudaro keturi stambūs skyriai, kuriuose atspindėti lietuvių tautos formavimosi, valstybės susidarymo, okupacijų ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos raidos etapai. Tomas baigiamas paskutinės sovietinės okupacijos laikotarpio pabaigos politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių reiškinių kartografiniu pavaizdavimu. Svarbi šio istorinio tomo dalis — išsamus chronologinis įvykių, reiškinių ir procesų sąvadas, atskleidžiantis istorinę raidą. Jame nuodugniai pateikiami svarbiausi faktai, padedantys suvokti jų reikšmę svarbiausių lietuvių tautai istorinių įvykių metu. Istorinis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas - tai ilgamečių tyrimų rezultatas. Didžioji atlaso žemėlapių dalis - tai nauji išskirtiniai kūriniai, sudaryti naudojantis įvairiais archyviniais šaltiniais ir išsamiais pirminiais statistiniais duomenimis. Kita dalis žemėlapių parengta remiantis jau išleistais kūriniais: Visuotine lietuvių enciklopedija, istorijos atlasais, mokslo monografijomis bei straipsniais. Žemėlapiai patikslinti pagal naujausius tyrimų rezultatus.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX–XXI amžių sandūroje. Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos pelkių ir durpynų duomenų rinkinys sukurtas 2018 m., vykdant projektą „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“. Duomenų rinkinį sukūrė VšĮ Gamtos paveldo fondas pagal sutartį su Lietuvos gamtos fondu. Rinkinio sukūrimui panaudoti detaliausi 2017–2018 m. erdviniai duomenys apie Lietuvos pelkes ir durpynus bei jų būklę. Šiame vertinime durpynais laikomi žemės plotai, kuriuose durpių klodo storis ne mažesnis kaip 0,5 m, tuo tarpu pelkėmis vadintini tik nenusausinti durpynai. Rinkinyje pateikiamos pelkių ir durpynų teritorijos, duomenys apie durpių klodo tipą, durpių karjerus ir kasybos plotus, grioviais ir drenažu sausintus durpynų plotus ir jų būklę, mišku apaugusius plotus ir kitas žemės naudmenas, pelkėse ir durpynuose esančias saugomas teritorijas bei europinės svarbos natūralias buveines. Duomenų rinkinio sudarymui panaudoti šaltiniai yra nurodyti duomenų rinkinio specifikacijoje, kurią galite rasti čia: https://www.geoportal.lt/download/Specifikacijos/Lietuvos_pelkiu_ir_durpynu_DB_atnaujinimas_2017-2018_GPF.pdf
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Piliakalnių išsidėstymas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Peržiūros paslauga - religinio paveldo objektų (skirtingų religinių bendruomenių maldos namų) sklaida Lietuvoje. Pateikiama informacija apie maldos namus: pilnas ir sutrumpintas pavadinimas, religinė bendruomenė, konstrukcinė medžiaga, kompleksiškumas, valstybinis statusas, adresas ir savivaldybė. Duomenų rinkinio autorius: Edgaras Žukauskas. Sudaryta remiantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos duomenų baze.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lietuvoje veikiančios švietimo įstaigos pagal Švietimo ir mokslo institucijų registro (ŠMIR) duomenis. Pateikiami įstaigų tipai, pavadinimai, kontaktai, informacija apie laisvuosius mokytojus. {Galimas dalies įstaigų vietos su faktine padėtimi (adresu) nesutapimas dėl geokodavimo netikslumų}.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Likusių nuo karo sprogmenų grėsmės ir rizikos vertinimo žemėlapių (toliau – duomenų rinkinys) sudarymas apibrėžtas Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu. Duomenų rinkinys nustato rizikos susidurti su standartiniais sprogmenimis tikimybę ir jų keliamų grėsmių vertinimą skirtą prevencinių darbų, padedančių išvengti tokių teritorijų keliamo pavojaus arba jį sumažinti, taikymui.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Likusių nuo karo sprogmenų grėsmės ir rizikos vertinimo žemėlapiai parengti naudojant duomenų rinkinį sudarytą pagal Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu. Žemėlapiuose parodytas rizikos susidurti su standartiniais sprogmenimis tikimybę ir jų keliamų grėsmių vertinimas. Duomenys skirti prevencinių darbų, padedančių išvengti tokių teritorijų keliamo pavojaus arba jį sumažinti, taikymui.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Lukšių miestelio bendrasis planas. Žemės naudojimas ir apsaugos reglamentai M 1:5000
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Prieš prasidedant maudymosi sezonui, valstybės narės praneša Komisijai apie a) visus vandens, kurie, kaip nustatyta yra maudyklų vandenys, b) nurodomos bet kokio pokyčio , palyginus su praėjusiai metais, priežastys. Erdviniai duomenys yra suderinti su saugomų teritorijų teikimu pagal Vandens pagrindų direktyvą. Pateikiami duomenys apie kiekvienos maudyklos vandens kokybę. Kokybės klasės (“qualityClass”) reikšmės: 1 – puiki kokybė 2 – gera kokybė 3 – patenkinama kokybė 4 – prasta kokybė. 0 – reiškia kad kol kas nėra įvertinimo, nes vertinimas atliekamas iš 4 sezonų rezultatų, tai arba nauja maudykla, arba buvo sezonas, kai maudykla nebuvo naudojama dėl tam tikrų priežasčių.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Medžiotojų būrelių ribos ir pavadinimai
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Parsisiuntimo paslauga - Medžiotojų būrelių ribos ir pavadinimai
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Parsisiuntimo paslauga-M1:10 000 Lietuvos žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinį Mel_DR10LT turinį sudaro šie objektai: nusausintų žemės plotų ribos, žemės su neveikiančiomis drenavimo sistemomis plotų ribos, nusausintų žemės plotų (kurių negalima pavaizduoti plotais 1:10 000 mastelyje) taškai ir žemės su neveikiančiomis drenavimo sistemomis plotų (kurių negalima pavaizduoti plotais 1:10 000 mastelyje) taškai. Mel_DR10LT sukurtas visai Lietuvos teritorijai.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Peržiūros paslauga - M1:10 000 Lietuvos žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinio Mel_DR10LT turinį sudaro šie objektai: nusausintų žemės plotų ribos, žemės su neveikiančiomis drenavimo sistemomis plotų ribos, nusausintų žemės plotų (kurių negalima pavaizduoti plotais 1:10 000 mastelyje) taškai ir žemės su neveikiančiomis drenavimo sistemomis plotų (kurių negalima pavaizduoti plotais 1:10 000 mastelyje) taškai. Mel_DR10LT sukurtas visai Lietuvos teritorijai.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Peržiūros paslauga. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:2000 melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinio (Mel_DR2LT) turinį sudaro šie erdviniai objektai: melioracijos projektai, drenažo sistemos, tvenkiniai, polderiai, grioviai, rinktuvai, pylimai, hidrotechniniai (melioracijos) statiniai (taškiniai ir linijiniai), tiltai, sausintuvai.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Peržiūros paslauga. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:2000 melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinio (Mel_DR2LT) turinį sudaro šie erdviniai objektai: melioracijos projektai, drenažo sistemos, tvenkiniai, polderiai, grioviai, rinktuvai, pylimai, hidrotechniniai (melioracijos) statiniai (taškiniai ir linijiniai), tiltai, sausintuvai.
Nerandate norimo duomenų rinkinio?