Išplėstinė paieška

Paieškos rezultatai: 1981

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Pateikiama Lietuvos leidėjų informacija: pavadinimas, apskritis, savivaldybė, tipas, el. paštas, adresas, kontaktinis asmuo, tel. Nr.

CSV URL

VĮ Žemės ūkio duomenų centras

Peržiūros paslauga teikiami 52 Lietuvos miestų ir miestelių XVIII-XIX a. planai, saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyvo (LVIA) fonduose. Planai sudaryti 1786 – 1898 m. lenkų ir rusų kalbomis. Dauguma planų (net 41) sudaryti 1863 – 1869 m. Ankstyviausias jų yra 1786 m. Pasvalio miestelio planas, vėlyviausias - 1898 m. Vilniaus miesto planas – vadovas. Senesniems planams priskirtini 1803 m. Vladislavovo (Kudirkos Naumiesčio), 1821 m. Kėdainių ir Trakų, 1830 m. Pumpėnų ir 1853 m. Anykščių miestelių planai. Vyraujantis planų mastelis yra 1 : 4200 (angliškame colyje 50 sieksnių), taip pat yra 1 : 2100, 1 : 8400 mastelio planų. Seniausiuose planuose mastelis nurodytas virvėmis (šniūrais) arba prentais. Detalūs yra 1865 m. Luokės, 1866 m. Sedos, 1868 m. Varnių ir Viekšnių miestelių planai. Išskirtinis yra 1893 m. Žiobiškio miestelio planas. Jame nurodomi gyvenamieji namai, klėtys, gyvuliams tvartai, sandėliai, kluonai, kalvė, pirtis, sudegęs namas bei išvardinti žemės sklypų (namų) savininkai. Žemės sklypų naudotojai (nuomininkai arba savininkai) taip pat išvardinti 1786 m. Pasvalio, 1863 m. Linkuvos, 1897 m. Pabradės miestelių planuose. Planus LKS-94 koordinačių sistemoje koordinavo ir peržiūros paslaugą sukūrė VĮ "GIS-Centras".

ArcGIS map service

VĮ Žemės ūkio duomenų centras

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomas – tai išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva objektyviai pavaizduota pasaulio ir Europos kontekste bei visapusiškai pristatyta jos gamta – gelmės, paviršius, dirvožemis, klimatas, vandenys, biota ir kraštovaizdis. Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi stambios dalys „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“, kuriuose pateikti 224 autoriniai žemėlapiai.

VĮ Žemės ūkio duomenų centras

Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas - tai kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą išsamiai, o kartu gana glaustai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Pagrindinis šio leidinio tikslas - Lietuvos ir pasaulio visuomenei vaizdžiai pateikti informaciją apie istorinius reiškinius ir procesus, vykusius lietuvių žemėse nuo seniausių iki naujausių laikų. Šalies istorija pateikiama plačiame kontekste, kad būtų lengviau suvokti lietuvių tautos kilmę, mūsų valstybės socialinę ir ekonominę raidą bei jos vietą ir indėlį visos Europos civilizacijos raidoje. Lietuvos nacionalinio atlaso II tomą sudaro keturi stambūs skyriai, kuriuose atspindėti lietuvių tautos formavimosi, valstybės susidarymo, okupacijų ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos raidos etapai. Tomas baigiamas paskutinės sovietinės okupacijos laikotarpio pabaigos politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių reiškinių kartografiniu pavaizdavimu. Svarbi šio istorinio tomo dalis — išsamus chronologinis įvykių, reiškinių ir procesų sąvadas, atskleidžiantis istorinę raidą. Jame nuodugniai pateikiami svarbiausi faktai, padedantys suvokti jų reikšmę svarbiausių lietuvių tautai istorinių įvykių metu. Istorinis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas - tai ilgamečių tyrimų rezultatas. Didžioji atlaso žemėlapių dalis - tai nauji išskirtiniai kūriniai, sudaryti naudojantis įvairiais archyviniais šaltiniais ir išsamiais pirminiais statistiniais duomenimis. Kita dalis žemėlapių parengta remiantis jau išleistais kūriniais: Visuotine lietuvių enciklopedija, istorijos atlasais, mokslo monografijomis bei straipsniais. Žemėlapiai patikslinti pagal naujausius tyrimų rezultatus.

VĮ Žemės ūkio duomenų centras

Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX–XXI amžių sandūroje. Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis.

VĮ Žemės ūkio duomenų centras

Lietuvos pelkių ir durpynų duomenų rinkinys sukurtas 2018 m., vykdant projektą „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“. Duomenų rinkinį sukūrė VšĮ Gamtos paveldo fondas pagal sutartį su Lietuvos gamtos fondu. Rinkinio sukūrimui panaudoti detaliausi 2017–2018 m. erdviniai duomenys apie Lietuvos pelkes ir durpynus bei jų būklę. Šiame vertinime durpynais laikomi žemės plotai, kuriuose durpių klodo storis ne mažesnis kaip 0,5 m, tuo tarpu pelkėmis vadintini tik nenusausinti durpynai. Rinkinyje pateikiamos pelkių ir durpynų teritorijos, duomenys apie durpių klodo tipą, durpių karjerus ir kasybos plotus, grioviais ir drenažu sausintus durpynų plotus ir jų būklę, mišku apaugusius plotus ir kitas žemės naudmenas, pelkėse ir durpynuose esančias saugomas teritorijas bei europinės svarbos natūralias buveines. Duomenų rinkinio sudarymui panaudoti šaltiniai yra nurodyti duomenų rinkinio specifikacijoje, kurią galite rasti čia: https://www.geoportal.lt/download/Specifikacijos/Lietuvos_pelkiu_ir_durpynu_DB_atnaujinimas_2017-2018_GPF.pdf

ArcGIS map service

VĮ Žemės ūkio duomenų centras

Piliakalnių išsidėstymas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

ESRI geoduomenų bazė

VĮ Žemės ūkio duomenų centras

Peržiūros paslauga - religinio paveldo objektų (skirtingų religinių bendruomenių maldos namų) sklaida Lietuvoje. Pateikiama informacija apie maldos namus: pilnas ir sutrumpintas pavadinimas, religinė bendruomenė, konstrukcinė medžiaga, kompleksiškumas, valstybinis statusas, adresas ir savivaldybė. Duomenų rinkinio autorius: Edgaras Žukauskas. Sudaryta remiantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos duomenų baze.

ArcGIS map service

Aplinkos apsaugos agentūra

Cheminių mišinių sąrašas, kurie pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 „Dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo“ yra klasifikuojami kaip pavojingi žmogaus sveikatai, aplinkai ar turintys fizinį pavojų. Sąraše pateikiama informacija apie Lietuvoje registruotų juridinių asmenų pagamintus, importuotus, eksportuotus, platinamus ir naudojamus pavojingus cheminius mišinius. Sąrašas apima pavojingus cheminius mišinius apie kuriuos pateikta informacija į Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (IS AIVIKS) pagal Aplinkos ministro įsakymą D1-462 „Dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Sąraše pateikiama gaminamų, importuojamų, eksportuojamų, platinamų ir naudojamų cheminių mišinių identifikaciniai duomenys (AIVIKS kodas, pavadinimas), veiksmas (pagaminta, eksportuota, importuota, išplatinta ir sunaudota), kiekis (tonomis) ir pavojingumo frazės.

API

Aplinkos apsaugos agentūra

Cheminių medžiagų sąrašas, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 „Dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo“ yra klasifikuojamos kaip pavojingos žmogaus sveikatai, aplinkai ar turinčios fizinį pavojų. Sąraše pateikiama informacija apie Lietuvoje registruotų juridinių asmenų pagamintas, importuotas, eksportuotas, platinamas ir naudojamas pavojingas chemines medžiagas. Sąrašas apima pavojingas chemines medžiagas apie kurias pateikta informacija į Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (IS AIVIKS) pagal Aplinkos ministro įsakymą D1-462 „Dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Sąraše pateikiama gaminamų, importuojamų, eksportuojamų, platinamų ir naudojamų cheminių medžiagų identifikaciniai duomenys (pavadinimas, CAS Nr.), veiksmas (pagaminta, eksportuota, importuota, išplatinta ir sunaudota), kiekis (tonomis) ir pavojingumo frazės.

API

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

Duomenų rinkinyje pateikiami duomenys apie Lietuvos rinkoje nustatytus nesaugius ne maisto produktus. Duomenys klasifikuojami pagal ne maisto produktų rūšį, metus ir nustatytų nesaugių produktų skaičių

CSV

Lietuvos standartizacijos departamentas

Kaupiama ir pateikiama informacija apie Lietuvos standartus (standarto žymuo, pavadinimas, išleidimo data, panaikinimo data, taikymo sritis lietuvių ir anglų kalbomis, kita informacija), nacionalinių, tarptautinių ir Europos standartų projektus, jų rengimo etapus, ryšius su galiojančiais standartais, Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetus (LST TK) ir jų ryšius su tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų technikos komitetais. Standartų tekstai atvirų duomenų formatu negali būti pateikti, kadangi standartai yra autorių teisių objektas.

API

Valstybinė miškų tarnyba

Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado paskirtis - rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie miško sėklinės bazės objektus. Sėklinės miško bazės objektai atrenkami vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos tvirtinama Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodika ir Miško dauginamosios medžiagos nuostatais. Sėklinė miško bazė kuriama ir vystoma taikant pažangius selekcijos metodus, vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimais. Iš jos gauta dauginamoji medžiaga naudojama miškui želdinti, moksliniams tyrimams, miško medžių selekcijos ir sėklininkystės darbams vykdyti.

UAPI

Nerandate norimo duomenų rinkinio?