Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Apibendrinti naudingųjų iškasenų (anhidrito/gipso, dolomito, klinties, kreidos mergelio, molio, opokos, sapropelio, žvyro, smėlio, durpės, naftos) požeminio vandens (gėlo ir mineralinio) gavybos duomenys. Išgautas išteklių kiekis pateikiamas tūkst. kubinių metrų per metus.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Naudingųjų iškasenų išteklių likučiai skaičiuojami tūkst. kub. metrų pagal išteklių rūšis ir aprobuotų išteklių kiekį. Išteklių rūšys: akmens druska, anhidritas, dolomitas, durpės, gėlavandenė klintis, gipsas, glaukonitinis priesmėlis, klintis, kreidos mergelis, kvarcinis monomineralinis smėlis, mažaskaidės durpės, molis, opoka, sapropelis, smėlis, smėlis ir žvyras, žvyras.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos teritorijoje paplitę šie egzogeniniai geologiniai procesai ir reiškiniai: jūros abrazija ir ežerų, vandens saugyklų krantų performavimas, upių ir griovų erozija, plokštuminė erozija; sufozija; karstas, pelkėjimas; nuošliaužos; reljefo performavimas ir kt. Lietuvoje fiksuojami ir endogeniniai procesai – žemės drebėjimai ir dabartiniai tektoniniai judesiai. Šių procesų atsiradimas ir raida turi įtakos teritorijų ekogeologinėms sąlygoms, kelia pavojų teritorijų ir jose esančių statinių pastovumui, žmonių ūkinei veiklai ir saugumui.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Geologinių tyrimų ataskaitų katalogą sudaro geologinio kartografavimo, giluminių tyrimų, seismologinio monitoringo, ekogeologinių tyrimų, hidrogeologinių tyrimų, požeminės hidrosferos monitoringo ir kitų geologinių tyrimų rezultatai (ataskaitos). Geologinių tyrimų metu yra gręžiami gręžiniai, atliekami geofiziniai ar inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai, imami uolienų, vandens ir kiti mėginiai, kurie atskleidžia faktinius duomenis apie žemės gelmių sluoksnius bei jų savybes, paviršiaus taršos mąstą, požeminio geriamojo vandens kokybę ir grunto tinkamumą (pavyzdžiui, įvairios paskirties statinių pamatams).
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Geotopai – moksliniu ir pažintiniu požiūriu svarbūs (unikalūs ar etaloniniai) saugomi ar saugotini, geologiniai, geomorfologiniai, hidrogeologiniai objektai ir jų grupės – reljefo formos, atodangos, rieduliai bei jų sankaupos, didelių debitų ar padidėjusios mineralizacijos požeminio vandens versmės, kasiniai, ekspozicijos ir kt.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis naudoti (eksploatuoti) žemės gelmių išteklių telkinius. Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išžvalgytus ir Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka aprobuotus išteklius. Duomenis sudaro žemės gelmių išteklių telkinio ar jo dalies pavadinimas, vandenvietės pavadinimas ir kodas Žemės gelmių registre; informacija apie aprobuotas naudingąsias iškasenas (išskyrus angliavandenilius), požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims, ar šių asmenų grupei nurodant norimų vykdyti tyrimo rūšių informaciją. Leidimas gali būti išduotas vykdyti vienos ar kelių rūšių tyrimus. Išduodami leidimai atlikti tiesioginius ir nuotolinius (išskyrus angliavandenilių) žemės gelmių geologinius tyrimus, kurie pagal tiriamą žemės gelmių objektą, tyrimo metodus ir paskirtį skirstomi į šias rūšis: naudingųjų iškasenų paieška ir žvalgyba (iš jų: angliavandenilių; nemetalinių naudingųjų iškasenų ir vertingųjų mineralų; metalų rūdų); požeminio vandens (visų rūšių, taip pat žemės gelmių šiluminės energijos) paieška ir žvalgyba; žemės gelmių ertmių paieška ir žvalgyba; žemės gelmių kartografavimas (geologinis; hidrogeologinis; geocheminis; aerofotogeologinis; ekogeologinis; inžinerinis geologinis; naudingųjų iškasenų išteklių; geofizinis); inžinerinis geologinis (geotechninis) tyrimas; ekogeologinis tyrimas; geofizinis tyrimas; likvidavimas (tyrimo ir/arba eksploatacijos (išskyrus angliavandenilių); angliavandenilių tyrimo ir eksploatacijos; kitos paskirties).
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Potencialūs taršos židiniai yra: pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai; teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai; gyvulininkystės objektai; teršiančių medžiagų avarinių išsipylimų vietos. Grunto, dirvožemio ir požeminio vandens tarša iš tokių židinių gali kelti pavojų gamtinei aplinkai ir žmonėms), todėl pateikiamas preliminarus registruotų taršos židinių pavojingumo vertinimas.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Požeminio vandens hidrocheminės sudėties (makrokomponentų, mikrokomponentų, biogeninių komponentų, antropogeninės kilmės organinių junginių) tyrimo duomenys gamtinėse ir pasklidosios taršos (dirbamoje žemėje, pievose ir ganyklose) sąlygose įrengtuose monitoringo gręžiniuose.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Požeminio vandens lygis kartą per parą matuojamas 74 gręžiniuose elektroniniais davikliais, 20 gręžinių įrengtos telemetrinės lygio matavimo duomenų perdavimos sistemos Požeminio vandens lygis konkrečioje vietovėje priklauso nuo meteorologinių ir geologinių sąlygų. Greičiausiai į meteorologinių sąlygų pasikeitimus reaguoja negiliai (iki 5 m) slūgsantis, molingose nuogulose besikaupiantis gruntinis vanduo, kurio lygis per metus pakyla ir nusileidžia kelis metrus. Giliau slūgsančiame vandenyje lygio pokytis tesiekia kelis centimetrus.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Požeminio vandens lygis matuojamas kartą per parą gręžiniuose elektroniniais davikliais. Kaip klimato kaita veikia požeminį vandenį ir jo išteklius, kokių pokyčių nustatoma požemyje galima spręsti analizuojant apibendrintus ilgalaikius požeminio vandens lygio matavimo duomenis. Vienas iš apibendrintų rodiklių yra vidutinis mėnesinis lygis.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Žemės gelmių ištekliai – gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi. Pagrindinės žemės gelmių išteklių rūšys: angliavandeniliai, metalų rūdos, nemetalinės naudingosios iškasenos, vertingieji mineralai, žemės gelmių šiluminė energija, žemės gelmių ertmės, anglies dvideginio geologinė saugykla.
Nerandate norimo duomenų rinkinio?